**Sveiki, aš Beatričė.**

Muzikos terapeutė, kuri tiki garso galia.

Dirbu su vaikais ir suaugusiais Vilniuje. Mano tikslas - sukurti erdvę, kurioje muzika kalba už mus, kai žodžių pritrūksta. O kartais - tiesiog leisti tylai padaryti savo darbą.

Mano kelias

Kodėl muzikos terapija?
Nes kartais garsas pasiekia ten,
kur žodžiai negali.

Mano kelias į muzikos terapiją nebuvo tiesus - jis buvo kupinas posūkių, tylos ir atradimų. Vilniaus universitete baigiau Muzikos terapijos magistro studijas, bet tikroji mokykla prasidėjo gerokai anksčiau.

Nuo jaunystės gyvenu su epilepsija. Ši patirtis išmokė mane dalykų, kurių negali išmokyti joks universitetas: kaip jaučiasi būti pažeidžiamam, kaip svarbu turėti saugią erdvę, ir kaip galingai gali veikti nežodinė komunikacija — garsas, ritmas, tyla.

“Nepasakysiu, kad epilepsija yra dovana — bet pasakysiu, kad ji man davė supratimą, kurio kitaip nebūčiau turėjusi. Žinau, ką reiškia jausti kūną, kuris kartais gyvena savo ritmu. Ir žinau, kaip muzika gali padėti tą ritmą atrasti iš naujo.”

Šis supratimas mane atvedė savanoriauti į Vilniaus Caritas centro Šeimos krizių centrą, kur dirbau su žmonėmis, patiriančiais sunkiausius savo gyvenimo momentus. Individualios sesijos, grupinė terapija, darbas su vaikais ir suaugusiais — kiekviena patirtis sustiprino mano tikėjimą, kad muzika gydo.

Šiandien dirbu su įvairiomis amžiaus grupėmis — nuo mažų vaikų iki senjorų. Naudoju integratyvius metodus, kurie apjungia muzikos terapiją su kitomis kūrybinėmis praktikomis. Nes kiekvienas žmogus — unikalus, ir kiekvienas nusipelno pritaikyto kelio.